22

Gruodžio

2017

NKC direktorė Joana Bikulčienė: „2017-ieji neatlygintinai donorystei buvo ypatingi“

Nacionalinis kraujo centras, siekdamas įvertinti praeinančių  metų veiklą, atliko neatlygintinos donorystės tyrimus ir apibendrino rezultatus. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis,  NKC specialistai atliko 4 pastarųjų metų lyginamąją analizę – kaip augo neatlygintina kraujo donorystė ir kaip tiesiogiai proporcingai mažėjo užkrečiamų ligų tarp donorų skaičius.

„Šie metai Lietuvos kraujo donorystės istorijoje buvo ypatingi – balandžio mėn. pasiekėme 100 proc. neatlygintiną donorystę. Atitinkamai sumažėjo patvirtintų teigiamų infekcijos tyrimų skaičius.  Tai ir yra neatlygintinos donorystės, kurios mes 100 proc. aktyviai siekėme ketverius metus, esmė –  kraujo ir jo komponentų saugumo užtikrinimas“, – sako Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.  

Pasak NKC Donorystės skyriaus vedėjo Pauliaus Norkaus,  tyrimų, kuriuos papildomai atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tikslas buvo išsiaiškinti veiksnius, lemiančius apsisprendimą dovanoti kraują, Lietuvos gyventojų motyvaciją būti kraujo donoru, sužinoti,  kas ir koks yra mūsų aktyviausias donoras, susipažinti su juo iš arčiau,  išgirsti  nuomonę, išsiaiškinti, kas gąsdina, skatina, išklausyti pasiūlymus ir patarimus, kas gali labiau motyvuoti duoti kraujo, kaip užtikrinti pirmakarčių donorų veiklos tęstinumą ir kt. Tyrimo metu buvo apklausiami 897 asmenys visuose Lietuvoje veikiančiuose kraujo centruose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Respondentai buvo klasifikuojami pagal lytį, išsilavinimą, amžiaus grupes, gyvenamąją vietą, šeimos statusą. Be socialinių klausimų jiems buvo užduota dar 17 įvairių  –  apie donorų skatinimo ir įvertinimo sistemą,  donorų motyvaciją, nuomonę apie neatlygintiną kraujo donorystę, gyvenimo būdą, veiksnius, trukdančius duoti kraujo, donorų aptarnavimo kokybę ir t.t.

 

Socialinė demografinė charakteristika

Iš beveik 900 apklaustųjų – moterų ir vyrų buvo beveik po lygiai (460:436), iš kurių pirmą kartą atėjusių duoti kraujo buvo 127 asmenys (14,2 proc.), ne pirmą kartą – net 770 (85,8 proc.), duodančių 2–3 kartus per metus – 417 (54,2 proc.).  Su aukštuoju išsilavinimu buvo didžioji dalis  – daugiau nei 55 proc.  Respondentų skaičius nuo 18 iki 25 metų amžiaus sudarė 35,5 proc., ir tai buvo gausiausia apklaustųjų grupė, kai tuo tarpu,  nuo 46 iki 65 metų  atvykę į kraujo centrus asmenys  tesudarė vos daugiau nei 13 proc. Daugiausiai kalbintų respondentų  (beveik 71 proc.) gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rajonuose  – 19 proc., kaimo vietovėse – 6 proc. Įvertinus apsilankiusių kraujo centruose donorų pajamas,  paaiškėjo, kad  didžiąją dalį sudaro gaunantys vidutines pajamas (iki 1000  eur) asmenys.  Vertinant  šeimos statusą, daugiausiai respondentų buvo dar nesusituokę ir negyvenantys su partneriu  (beveik 47 proc.), nors nedaug  teatsiliko porose gyvenantys asmenys – 45 proc.  Mažiausiai tarp kalbintų asmenų buvo išsiskyrusių ir našlių (7,5 proc.).

„Apibendrinus apklaustųjų socialines demografines charakteristikas, galima daryti preliminarią išvadą, kad  aktyviausias Lietuvos kraujo donoras yra apie 35-erių metų, dar nesusituokęs jaunuolis,  baigęs aukštuosius  mokslus,  gaunantis vidutines pajamas ir gyvenantis didmiestyje. Tai puiki charakteristika, nes tokio amžiaus ir tokio statuso donoras yra pačiame jėgų žydėjime, pilnas energijos ir sveikatos. Tokio donoro kraujas turi aukštą hemoglobino rodiklį, be to, tarp šiuolaikinio jaunimo yra tendencija gyventi sveikai, sportuoti, skirti dėmesio visaverčiai mitybai“, – sako  pats esantis ilgametis donoras, NKC  Donorystės skyriaus vedėjas Paulius Norkus.

 

Tyrimų rezultatai

NKC specialistus nudžiugino tai, kad iš apklaustųjų net  802 asmenys atėjo nekviesti, savanoriškai,   kurių didžiąją dalį tapti kraujo donoru paskatino pilietinė pareiga,  informacija apie kraujo trūkumą ligoninėse, galimybė padėti ligoniams (daugiau nei 500). Net 785 donorai skatina ir kitus dalyvauti kilnioje veikloje,  615 propaguoja sveiką gyvenseną.

Tokie skaičiai, pasak specialistų, rodo, kad mūsų visuomenė jau pilietiškai subrendusi, neabejinga ir jautri kito nelaimei,  gebanti skatinti, šviesti  kitus. 

Kraujo centrų medikams ir specialistams buvo itin aktualus klausimas apie veiksnius, sukeliančius nepatogumų duodant kraują.

Donorų atsakymuose vyravo adatų ir gydytojų baimė  (5 proc.), laiko stoka (4,7 proc.), nepatogus kraujo centrų darbo laikas ir vieta (6 proc.), ligos, žemas hemoglobinas ir  savijauta po procedūros (1,8 proc.)

Nustebino tai, kad dauguma respondentų (net 62,4 proc.) nebuvo susipažinę su kraujo donorų įvertinimo sistema (nusipelniusių donorų apdovanojimus – „Žymūno“, „Nusipelniusio“, „Garbės donoro“ vardiniai pagarbos ženklai ir piniginiai apdovanojimai). Visa informacija apie apdovanojimus čia:

Akcentuotini labiausiai piliečius demotyvuojantys tapti donorais veiksniai. Kalbintų asmenų nuomone, didžiausią demotyvaciją visuomenėje sukelia neigiama informacija apie kraujo panaudojimą (1,6 proc.), taip pat adatos (1,3 proc.) ir prastos savijautos (1,3 proc.) baimė po procedūros.  824 apklaustieji demotyvacijos neturi. 

Tyrimas Kraujo centrų darbuotojams taip pat suteikė galimybę įvertinti savo darbą – sužinoti donorų nuomonę apie aptarnavimo kokybę registratūroje, laboratorijoje, medikų konsultacijos, kraujo surinkimo procedūros metu.

96 proc. (860) apklaustųjų Kraujo centrų darbo kokybe yra patenkinti, 30 – neturi nuomonės, nežino, 7 – nepatenkinti.

Tyrime dalyvavę asmenys NKC specialistams pateikė pasiūlymų ir patarimų, kokie veiksniai žmones labiau motyvuotų tapti donorais.

Vieni siūlė donorus pamaloninti vitaminų nuolaidomis, kiti patarė trumpinti procedūros laiką (procedūra vyksta nuo 6 iki 10 min.), keli donorai norėjo po procedūros sužinoti apie jų kraujo panaudojimą (beje, jau seniai teikiam donorams tokią galimybę – stebėti dovanoto kraujo kelią  išmaniosios NKC programėlės „Mano kraujas“ pagalba – į kurį miestą, kurią gydymo įstaigą jis nukeliavo).

Dar kiti siūlė negaišti laiko pildant anketą (klausimyną apie save donorai prieš procedūrą turi užpildyti visur. Neatlygintinos donorystės pagrindas yra savanoriški sąžiningi atsakymai į anketos klausimus).

Dalis respondentų paminėjo, kad trūksta specialios informacijos – lankstinukų – apie greitesnį kraujo atsistatymą, ką donorui patartina valgyti, ko vengti, kaip pailsėti (NKC išleido „Kraujo donoro dienoraštis“, daug informacijos galima rasti NKC tinklapyje adresu www.kraujodonoryste.lt, socialiniuose tinkluose, keletą  kartų per metus leidžiamas nemokamas leidinys „Donoras“, kuriame galima rasti daug naudingos informacijos apie donorystę. Tačiau, atsižvelgdami į donorų pastabas,  ieškosime naujų būdų, dar veiksmingesnių priemonių, kaip pagerinti informacijos apie kraujo donorystę prieinamumą).

Tyrimų suvestinėje buvo ir naudingų patarimų – procedūros metu įtampai sumažinti leisti raminančią muziką, dar dažniau važiuoti į rajonus, kaimo vietoves (nors NKC specialistai dirba ir savaitgaliais – kiekvieną šeštadienį vyksta į išvykas po Lietuvą. Iš viso organizuojamos 3 išvykos per savaitę  į kitus Lietuvos miestus bei rajonus).

Pasak NKC vadovės J. Bikulčienės, apibendrinus surinktus tyrimo duomenis, sužinota daug  naudingos informacijos apie mūsų donorą, kaip vertinamas kraujo centrų darbas, veikla, visuomenės nuomonė apie neatlygintiną donorystę. Direktorė pabrėžė, kad bus atkreiptas dėmesys į tam tikrus veiksnius, trukdančius tapti donoru, visuomenei bus teikiama daugiau informacijos šia tema, dar aktyviau šviečiamas jaunimas, taip pat atsižvelgta į donorų patarimus ir siūlymus.