D.U.K.


Terminas „blogos venos“ nereiškia, kad žmogaus venos yra blogos tiesiogine prasme. Kiekvienam žmogui turimos venos yra pačios geriausios, jomis sėkmingai teka kraujas, atlikdamas savo funkcijas. Tam, kad donoras galėtų duoti kraują, venos turi būti tinkamos. Šis žodis venoms apibūdinti tiktų geriau. Dėl kraujo paėmimo problemų nekyla, kai venos plačios, gerai matomos. Net ir gilau pasislėpusios venos, jei jų spindis pakankamas, kraujo paėmimui netrukdo. Donacijai skirtos adatos spindis yra gerokai didesnis, kraujo maišas turi prisipildyti per tam tikrą laiką. Mūsų personalas įvertina numatomo donoro galimybes. Jei venos smulkios ir trapios - didesnė pakraujavimo iš trapios venos  po oda tikimybė, dėl lėtos tėkmės gali prailgėti kraujo paėmimo laikas arba kraujas gali sukrešėti ir t. t.,  t. y. donacija gali nebūti sėkminga.

Donoro pulsas turi būti ritmiškas, jo dažnis - nuo 50  iki 100  kartų per minutę. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas - 180-100, diastolinis - 100- 50 mm Hg.

Rezus sistemos kraujo grupė yra viena iš 30 kraujo grupių sistemų ir yra antra pagal reikšmingumą po ABO sistemos. Ją sudaro apie 50 antigenų tarp kurių 5 antigenai: D, C, c, E, ir e yra reikšmingiausi dėl savo vaidmens perpilant kraują. Terminas Rezus faktorius yra susietas su antigeno D buvimu (Rh D teigiamas) ar nebuvimu (Rh D neigiamas). Seniau buvo reikalaujama Rh D neigiamam donorui atlikti tyrimą dėl Rh antigeno C ir jei buvo nustatoma, kad donoras turi  C, jo kraujas buvo žymimas RhD – C+. Šiuo metu laikantis vienodų reikalavimų, donoro kraujas yra tiriamas tik dėl rezus antigeno D ir atitinkamai žymimas (Rh D teigiamas arba Rh D neigiamas).

VšĮ Nacionalinis kraujo centras nepardavinėja kraujo.

Surinktas kraujas yra ištiriamas ir išskaidomas į komponentus: eritrocitus, trombocitus ir šviežiai šaldytą plazmą. Ligoninės pagal poreikį užsisako reikiamų kraujo komponentų ir už juos sumoka valstybės nustatyta tvarka.

Neatlygintino kraujo donoro kraujas yra saugesnis ir kokybiškesnis. Tai įrodo tiek atliekami infekcinių žymenų, tiek ir kiti moksliniai tyrimai. 2013 m. Higienos instituto duomenimis, infekcinių žymenų atlygintinų kraujo donorų kraujyje buvo rasta 533 kartus, kai tuo tarpu neatlygintinų kraujo donorų tarpe tokių atvejų buvo vos 149, arba beveik 3,6 kartus mažiau.

Po kraujo davimo rekomenduojama tą pačia dieną nesportuoti ir nedirbti sunkaus fizinio darbo, nes gali pasidaryti silpna, pradėti svaigti galva ir pan.

Kiekvieno žmogaus kraujo ląstelės eritrocitai savo paviršiaus apvalkale turi tam tikrus darinius, kurie vadinami antigenais. Šių antigenų yra labai daug ir jie pagal savo sudėtį  suskirstyti į tam tikras sistemas, kurios vadinamos kraujo grupėmis: ABO, Rh, Kell ir kitos. Po ABO ir Rh kraujo sistemų Kell sistema yra svarbiausia.

Kell antigenas neturi įtakos žmogaus sveikatai. Kraujo grupių antigenai yra genetiškai paveldimi, o tai reiškia, kad tam tikra tvarka perduodami iš tėvų vaikams, todėl vaikai gali paveldėti ir Kell antigeną. Pagal ABO, Rh, Kell kraujo grupes parenkamas ligoniui tinkamas kraujas.

V.Voroneckienės mokomojoje knygoje „Kraujo grupės“ rašoma, kad Kell antigeną turi apie 9 proc. baltosios ir 2 proc. juodosios rasės žmonių. Kell antigenas yra stipraus imunogeniškumo. Jei Kell antigeną turinčio kraujo perpilama tiems, kas šio antigeno neturi-  pasigamina antikūnai.

Todėl daugelyje šalių nerekomenduojama perpilti kraujo su Kell antigenu vaikams, jaunoms moterims, sergantiems onkologinėmis ir kraujo ligomis, nes sukelia neigiamą organizmo reakciją.

Kell antigeną 1946 m. nustatė R.A.Coombsas ir bendradarbiai. Kell terminas kilo iš pavardės paciento, kurio kraujo serume buvo aptiktas antikūnas prieš Kell antigeną.

Tai priklauso nuo to, kokio sudėtingumo šie sveikatos sutrikimai,  ar žmogus vartoja vaistus.

Gal vertėtų pasitarti su gydytoju. Galite skambinti nemokama linija 8 800 00003.

Taip, kitos šalies pilietis gali būti kraujo donoru Lietuvoje.

Tarp donorų yra žmonių, kurie laikinai dirba mūsų šalyje, bet tęsia savo donorystę Lietuvoje.

Donoro pažymėjimai išduodami Nacionaliniame kraujo centre, Žolyno g. arba jo filialuose.

Asmuo turi pristatyti savo nuotrauką ir po kelių dienų jis galės atsiimti Donoro pažymėjimą.

Visa informacija apie donoro pažymėjimą teikiama Registratūroje.

Jei kraujo asmuo duoda kitame mieste mobiliosios akcijos metu, tuomet informaciją apie Donoro pažymėjimo gavimą suteiks registratorė.

Bet kuriuo atveju donoro pažymėjimas yra labai naudingas.

Asmuo, sirgęs piktybiniu susirgimu, niekada negali būti kraujo donoru, nes kraujo davimas gali sukelti ligos atsinaujinimą. Todėl, jei ir esate visiškai sveika, kraujo donore negalite būti.

Kviečiame Jus prisidėti populiarinant kraujo donorystę!

Tai yra mitas, po kraujo davimo neatsiranda priklausomybė ar kraujo perteklius. Nesibaiminkite, būti kraujo donoru tikrai nėra pavojinga.

Tai priklauso nuo vietos, į kurią turime atvykti. Dažniausiai norint surengti kraujo donorystės akciją, kad medikų brigada atvyktų į darbo vietą, reikia 20 žmonių, pasiryžusių duoti kraujo. Jei įmonė ar įstaiga tiek nesurenka, galima bandyti kalbinti aplink esančias įstaigas, kad prisijungtų prie kraujo donorystės akcijos.

Dvi savaitės kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pranykimo dienos.

Po kraujo davimo tyrimai dėl infekcinių žymenų atliekami tą pačią dieną (per 8 valandas).

Simptomai gali būti tik ligos atveju. Kraujo davimas ne liga, todėl simptomų nebūna, nes kraujo donoru gali būti tik sveikas žmogus.

Jei Jūs norėjote sužinoti, ar po kraujo davimo žmogui būna silpna, tai silpnumas pasireiškia ne visada po pirmojo kraujo davimo. Savijautai įtaką gali daryti labai daug faktorių (nuovargis, mityba, psichologinė įtampa ir pan.).

Kraujo donoru galite būti tik tada, kai esate sveika ir nevartojate vaistų. Nes kraujo davimas paūmėjus ligai arba ligos metu bei vartojant vaistus gali pakenkti ir donorui, ir asmeniui, kuriam bus perpiltas kraujas.

 

Todėl linkime greičiau pasveikti ir tuomet lauksime Jūsų!

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme  DĖL KRAUJO DONORŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠO, PRIVALOMŲJŲ TYRIMŲ SĄRAŠO, REIKIAMŲ SVEIKATOS RODIKLIŲ IR KRAUJO DONORŲ APKLAUSOS ANKETOS PATVIRTINIMO nurodyta, kad po erkinio encefalito vakcinos kraujo donorystės atidėjimas nereikalingas, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių.

Po tatuiruotės padarymo, po auskarų įvėrimo turi praeiti 6 mėnesiai.

Pasiskiepijusi nuo hepatito B ir toliau galėsite būti kraujo donore.

Kraujo donorų paieška ir kraujo davimas yra visuomenės ir kiekvieno sąmoningo piliečio rūpestis.

Kai kam gali atrodyti, kad kraujo donorystė – tai tik kraujo centrų reikalas. Deja, kraujo centrai gali aprūpinti sergančiuosius krauju tik tuomet, kai sveikoji visuomenės dalis ateina duoti kraujo. Kadangi kraujo centrai gali tik prašyti ateiti duoti kraujo, jų veikla didžiąja dalimi priklauso nuo visuomenės sąmoningumo ir supratimo, kad kraujo reikia ne kraujo centrui ar ligoninei, o sergančiam visuomenės nariui. Visose išsivysčiusiose šalyse kraujo donorystė – tai visos visuomenės rūpestis; ir pati visuomenė yra suinteresuota, kad, esant nelaimei, visuomet būtų reikiamo kraujo ir jo komponentų. Deja, Lietuvoje vis dar susiduriama su abejingumu - jei šiandien man ar mano artimui nereikia, tai ir neduosiu kraujo. Kai tuo tarpu jau kitą akimirką gali būti priešingai.

Todėl kai prireikia retos kraujo grupės arba didelio kiekio, pirmiausia medikai prašo, kad ligonio artimieji prisidėtų prie kilnios kraujo donorystės misijos. Taip yra visame pasaulyje, kad pirmiausia ligoniui kraujo duoti eina jo artimieji, net neraginami, nes tai yra savaime suprantamas dalykas. Lietuvoje net ir paprašius prisidėti prie donorystės pradedama svarstyti, o kodėl aš turiu duoti kraujo, tegul tai daro kas kitas. Tai nepilietiškas požiūris.

Suaugęs žmogus vidutiniškai turi 4-5 litrus kraujo.

Jei yra žemas hemoglobino kiekis kraujyje, kitaip dar sakant mažai geležies, tai tuomet žmogus negali būti kraujo donoru. Prieš kiekvieną kraujo davimą būsimam kraujo donorui nustatomas hemoglobino kiekis kraujyje ir tai yra vienas iš rodiklių, ar gali žmogus duoti kraujo, ar ne.

Tikrai, Jus galite būti kraujo donore. Maloniai laukiame Jūsų!

Atsakyti vienareikšmiškai sudėtinga, kartais susidaro eilės, nes vienu metu kaskart ateina daug žmonių.

Tačiau  rytais, kai pradedame dirbti, donorų priėmimas vyksta labai greitai. Pirminiai kraujo tyrimai: kraujo grupės, Kell antigeno ir hemoglobino nustatymas užtrunka iki 5 min. Kiek ilgiau, kol pats žmogus užpildo donoro apklausos anketą, kurią galima atsispausdinti iš mūsų tinklalapio ir atsinešti arba užpildyti mobiliojoje programėlėje „Mano kraujas".

Jei liga yra remisijos (ramybės) stadijoje greičiausiai donoru galėsite būti.

Tačiau, ar nėra kitų priežaščių dėl, ko negalėsite būti donoru, nustatys gydytojas, kuris prieš kiekvieną kraujo davimą įvertina būsimojo donoro sveikatą.

Taip, jei tyrimai rodo esant pakitimų, žmogus informuojamas asmeniškai ir tik konfidencialiai.

Visa informacija apie donorus yra konfidenciali.

Jei tai buvo tikrai hepatitas A, tai nėra rizikos šios ligos perduoti kitam asmeniui.

Šiuo metu Lietuvoje visas donorų kraujas dėl hepatito B ir C, ŽIV tiriamas: serologinių tyrimų laboratorijoje ir molekulinės biologijos laboratorijos, kuriose atliekamas nukleino rugščių aplifikacijos tyrimas. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas - pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas, nes jis  leidžia ženkliai sutrumpinti virusų „lango periodą“.

„Lango periodu“ vadinamas laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki imuninės sistemos atsako, kai organizme pradeda gamintis antikūnai.

Kraujo centrų laboratorijose kasmet vidutiniškai 500 davusiųjų kraujo nustatomi teigiami hepatito C tyrimai, 300 - teigiami hepatito B tyrimai, 100 – teigiami  ŽIV tyrimai.

Po chirurginės operacijos turi praeiti ne mažiau kaip 6 mėnesiai ir tik tuomet žmogus gali būti kraujo donoru.

B kitaip dar vadinama III kraujo grupe. "Rh D teigiamas" rodo, kad Jūsų rezus yra teigiamas. Vadinasi, Jūsų kraujo grupė yra B (III) Rh teigiama.

Alytuje kiekvieną antradienį lankosi VšĮ Nacionalinio kraujo centro brigada. Neatlygintini kraujo donorai aptarnaujami be eilės, tačiau apie savo nemokamą kraujo davimą Jūs turite iš karto informuoti registratorę, kuri registruoja asmens duomenis į kompiuterinę duomenų bazę. Mielai kviečiame Jus atvykti.

Yra nemažai donorų, kurie kas keli mėnesiai duoda kraujo. Tačiau jų sveikata puikiausia ir jokiais sveikatos sutrikimais jie nesiskundžia.

 

Tačiau kartais, dėl nežinojimo, žmonės savo negalavimus susieja su kraujo davimu, tai ne visai tiksli informacija.

Besilaukianti moteris negali būti kraujo donore, nes kraujo donorytė gali pakenkti būsimam kūdikiui.

Kraujo duoti gali tik sveiki žmonės. Jei  žmogus nevartoja vaistų ir sveria ne mažiau kaip 50 kg, gali būti kraujo donoru.

Tačiau Jums reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju, ar kraujo donorystė nepakenks Jūsų sveikatai.

Jei žmogus sirgo kraujo liga, kraujo donoru negali būti, nes tai gali pakenkti donoro sveikatai.

Jei ligos simptomai išnyko daugiau nei prieš 2 savaites ir Jūs jaučiatės gerai, galite būti kraujo donoru.

Griežtų rekomendacijų nėra. Tai priklauso nuo mėnesinių gausumo.

Prieš kiekvieną kraujo davimą ištiriamas hemoglobino kiekis kraujyje ir tai vienas iš rodiklių, ar žmogus gali būti kraujo donoru.

Visame pasaulyje, kraujo centruose iš donorų imamas būtent 450 ml. Niekur išsivysčiusiose šalyse neimamas kitoks kiekis.

Tai standartinė kraujo paėmimo dozė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 450 ml. yra optimalus kiekis, kuris nekenkia organizmui. Paskaičiuota, kad organizmui nekenksminga prarasti iki 10 proc. cirkuliuojančio kraujo. Nustatyta, kad 50 kg sveriantis žmogus turi vidutiniškai apie 5 litrus kraujo. Todėl kraujo centrų medikai negali imti kraujo iš žmogaus, sveriančio mažiau nei 50 kg, tiesiog nenorima jam pakenkti.

Jokių apribojimų negimdžiusioms moterims dėl kraujo donorystės nėra. Daugelis merginų pirmą kartą duoda kraujo sulaukę pilnametystės, o tokio amžiaus tik nedidelis skaičius turi vaikų. Todėl jei būtų toks kriterijus, jis nepagrįstai gerokai apribotų donorystę.

Deja, Lietuvoje neturime išsamių tyrimų apie kraujo donorų amžių, tačiau tokius tyrimus pristatę suomiai pademonstravo, kad aktyvios donorės yra dar merginos, neturinčios vaikų, arba jau moterys, paauginusios vaikus. Galbūt, kai vaikai reikalauja mažiau dėmesio, moterys turi laiko ateiti duoti kraujo.

Taip Jūsų kraujo grupė yra retesnė, nei kitos.

Manoma, kad europiečių ABO sistemos kraujo grupių proporcijos beveik tokios pat: O (I) kraujo grupę turi 33,5 procento, A (II) – 37,8 procento, B(III) – 20,5 procento, AB(IV) – 8,1 procento europiečių.

Jei asmuo sirgęs Laimo liga yra visiškai išgydytas, nėra likę ligos padarinių bei kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių donorystė yra draudžiama, jis gali būti donoru.

Jei sirgęs vaikystėje, kai dažnai persergama hepatitu A, tai yra dažniausiai su maistu plintantis hepatitas, tuomet nėra pavojaus ir galima tapti KD.

Jei žmogus persirgo pvz. paauglystėje, nes vartoto psichotropines medžiagas arba turėjo nesaugių lytinių santykių arba užsikrėtė per kraują, tuomet negalima tapti KD.

Valstybinė pensija yra priedas prie socialinio draudimo pensijos. Valstybinė pensija mokama sulaukus pensinio amžiaus. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų.

Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių. Daugiau nei 15 metų Lietuvos kraujo centrai kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o absoliučiai visa tvarsliava ir kitos medicininės priemonės –pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda. Todėl labai atsakingai dezinfekuojama dūrio vieta, o personalas dėvi vienkartines pirštines. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir akcijose vykstančiose miestų aikštėse specialiose palapinėse ar kitų išvykų metu.

Kraujo donoru galima būti nuo 18 metų. Nepilnametis, deja, kraujo donoru būti negali.

Gydymui naudojami kraujo komponentai: trombocitai, jų galiojimo laikas penkios paros, eritrocitai – priklausomai nuo naudojamo konservanto rūšies galioja nuo 35 iki 49 parų , šviežiai šaldyta plazma – net iki 2 metų. Kraujo nurašymo procentas Lietuvoje yra labai žemas net palyginti su kitomis Europos šalimis. Lietuvoje kraujo komponentai vartojami labai racionaliai, kad kiek galima mažiau reikėtų nurašyti. Nes kraujo ištyrimas ir paruošimas kainuoja brangiai. Vis dar ezgistuoja mitas, kurį greičiausiai skleidžia žmonės, tik iš nuogirdų žinantys apie kraujo centrų darbą, esą daug kraujo išpilama. Tai netiesa, nes vedama griežta apskaita, kuri rodo, kad kraujo komponentai vartojami racionaliai.

Šiuo atveju sprendžia gydytojas donoro apžiūros metu, nes atsižvelgiama, kokiais kiekiais vartojami medikamentai ir kokie. Donore tikrai galite būti.

Pagrindinis kraujo donorystės principas - jokios žalos donorui ir maksimali nauda ligonio sveikatai. Šiuo principu kraujo donorystėje vadovaujamasi jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių aspektų neatbaidyti nuo kilnios kraujo donorystės misijos ir kartu skatinti žmones duoti kraujo reguliariai. Lietuvos kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija, nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Kraujo davimai stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą.