08

Spalio

2014

Seimo sveikatos reikalų komitete - viltingi sprendimai kraujo donorystei

Neatlygintiniems kraujo donorams, o taip pat visiems kraujo donorystės entuziastams pranešame džiugią žinią. Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetas šiandien pritarė antrą kartą po svarstymų Sveikatos apsaugos ministerijoje pateiktam Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 1, 2, 3, 16 straipsnių ir VI skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui XIP-4905 (2) (toliau tekste – Įstatymas). Prieštaraujančių Įstatymo pakeitimams nebuvo.

Jeigu šiems Įstatymo pakeitimams pritars Seimas, žengsime dar vieną žingsnį modernios, savitarpio pagalba pagrįstos visuomenės link. Pakeitimai numato tikslesnį kraujo donorystės apibrėžimą, plazmos, kaip pradinės medžiagos kraujo preparatų gamybai priskyrimą farmacinei veiklai, o taip pat kraujo donorystės veiklos neatlygintinumo ir donorystės įstaigų pelno nesiekimo principus padaro privalomus ir  privatiems plazmos surinkimo centrams (Įstatymo 3 straipsnio pakeitimas). Neatlygintinos donorystės plėtotei ypač svarbus neatlygintinumo principų taikymas. Šiuos principus apibrėžiančio Įstatymo 3 str. pakeitimo projektą pateikė Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Minėtiems pakeitimams taip pat pritarė Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinė donorų asociacija, Nacionalinis kraujo centras.

Posėdžio metu komiteto nariai Nacionalinio kraujo centro direktorei Joanai Bikulčienei uždavė klausimus dėl kraujo komponentų kainos ir likutinės, perpylimui nepanaudotos kraujo plazmos realizavimo. Atsakydama J. Bikulčienė informavo komiteto narius, kad kraujo komponentų kainos pagrindinę dalį sudaro kraujo maišų ir kraujo ištyrimo kaina, taip pat gamybos, šaldymo, transportavimo, personalo darbo užmokesčio ir kiti kaštai. Dėl plazmos situacija sudėtinga. Pasaulyje tik iki trečdalio nuo kraujo likusios plazmos yra sunaudojama gydymo įstaigose, kita kaupiasi ir gali būti panaudota kraujo preparatų (vaistų) gamybai. Šiuo metu Lietuvoje platinamų kraujo preparatų žaliavos kilmė nereglamentuojama, todėl lietuviška likutine plazma preparatus gaminančios kompanijos nesidomi. Lietuvos kraujo donorystės įstaigomis nepasitikima ir dėl praeities skandalų, kurių dalis buvo net nepagrįsta, tačiau padarė didelę žalą Lietuvos kraujo tarnybos reputacijai. Pasak direktorės, Lietuvos kraujo donorystės įstaigos yra paliktos vienos spręsti plazmos realizavimo klausimą. Kadangi plazmos perdirbėjų ar pirkėjų paieška yra komercinė sritis, jos nuomone valstybė galėtų įsteigti specialią įmonę ir nuimti šią naštą nuo viešųjų kraujo donorystės įstaigų.

Nacionalinis kraujo centras yra pateikęs Seimo sveikatos reikalų komitetui ir Sveikatos apsaugos ministerijai teisės aktų pakeitimų projektus, kurie leistų efektyviai naudoti nacionalinę likutinę kraujo plazmą – t.y. Lietuvoje platinti tik iš Lietuvos donorų surinktos plazmos pagamintus kraujo preparatus, tačiau šiems savo siūlymams pritarimo negavo. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė šiandien posėdžio metu pažadėjo, kad komitetas dar kartą apsvarstys nacionalinio kraujo centro pasiūlymus.

 

Donorystės skyriaus vedėjas

Giedrius Bakučionis