Nacionalinis kraujo centras


VšĮ Nacionalinis kraujo centras įkurtas 2003 metais, sujungiant viešąsias įstaigas Vilniaus kraujo centrą ir Klaipėdos kraujo centrą. Vykdant LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą, 2006 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo veiklą ir Panevėžyje. Tai didžiausia kraujo donorystės įstaiga mūsų šalyje.

Nacionalinio kraujo centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą; aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais, diegti Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę.

Vizija – tapti kraujo centru, atitinkančiu Europos sąjungos reikalavimus kraujo centrams ir jų veiklai, ruošiančiu saugų kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlygintinų kraujo donorų kraujo bei atitinkančiu Europos Sąjungos kokybės standartus.
 

Misija – nuolat ir laiku aprūpinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiu, aukštos kokybės krauju, jo komponentais ir preparatais.

2009 m. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tapo pirmąja kraujo donorystės įstaiga, įvertinta pagal ISO 9001 standarto reikalavimus. ISO 9001 – tai tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai, kurie suteikia galimybę perimti geriausią pasaulyje praktikoje pasitvirtinusią vadybos patirtį.

VšĮ Nacionalinis kraujo centras turi Geros gamybos praktikos pažymėjimą ir vaistinių preparatų gamybos licenciją. Jokia kita kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje neturi tokios licencijos. VšĮ Nacionalinio kraujo centro veikla, įranga, personalo kvalifikacija atitinka Geros gamybos praktikos reikalavimus ir Europos Sąjungos kokybės standartus.

Nacionaliniame kraujo centre dirbantys specialistai ima donorų kraują, gamina kraujo komponentus ir aprūpina jais asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei pacientus. Centre kaupiami ir analizuojami duomenys apie kraujo donorus, recipientus bei kraujo komponentus ir preparatus.

2003 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo įgyvendinti Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programą, kurios pagrindinis tikslas palaipsniui pereiti prie neatlygintinos kraujo donorystės.

Nacionalinio kraujo centro laboratorijose veikianti aparatūra: automatiniai hematologiniai ir šlapimo analizatoriai, analizatoriai imunofermentiniams ir imunohematologimiams tyrimams, atitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.

2005 m. Nacionaliniame kraujo centre visų donorų kraujas pradėtas nuolat tirti molekulinės biologijos laboratorijoje „NAT“. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas – pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas. Tai pirmoji tokia kraujo centrų laboratorija Lietuvoje. Laboratorijoje tiriama ŽIV1 RNR/ HBV DNR/ HCV RNR- (tyrimo metu nustatomos ŽIV1, hepatito B, hepatito C virusų DNR (dezoksiribonukleininės) ir RNR (ribonukleininės rūgštys).

Kraujui iš donoro imti naudojamos tik aukštos kokybės sterilios vienkartinės priemonės. Tyrimai, skirti nustatyti, ar kraujas tinkamas perpilti, yra tokie patys, kaip atliekami kraujo donorams Europos šalyse.

Kraujo komponentams ruošti naudojamos šiuolaikinės optinės sistemos, sterilaus plastikinių konteinerių sujungimo aparatai. Pagaminti kraujo produktai saugomi šaldytuvuose, žemos temperatūros šaldikliuose, specialiuose inkubatoriuose – maišytuvuose.

Nacionalinio kraujo centro teikiamų paslaugų kiekis ir apimtys planuojamos priklausomai nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų kraujo, jo komponentų ir preparatų užsakymų.

Nacionaliniame kraujo centre dirba 92 darbuotojai – gydytojai, medicinos biologai, bendrosios praktikos slaugytojai, klinikos laborantai ir kiti specialistai. Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale dirba 25 darbuotojai, Panevėžio filiale – 25. Pirmosios žinios apie kraujo perpylimą Lietuvoje randamos 1875 m. Vilniaus medicinos draugijos protokoluose. Iki 1923 m. Lietuvos medicininėje literatūroje daugiau nėra žinių apie kraujo perpylimą. Pirmuosius kraujo perpylimus tarpukario Lietuvoje, Kaune, atliko prof. V. Kuzma chirurginėje klinikoje, o 1926 m. ir prof. P.Mažylis akušerijos klinikoje.

1934 m. profesorių V.Kuzmos ir P.Mažylio pastangomis Kaune, prie Raudonojo kryžiaus ligoninės, buvo įsteigtas Kraujo perpylimo punktas. Čia buvo donorų sąrašai su jų adresais ir esant reikalui buvo galima rasti donorą ir iš jo pirkti kraujo.

1941m. buvo paruoštos pirmosios konservuoto kraujo ampulės, sukomplektuota 30 kraujo donorų. Pirmą kartą kraujas pradėtas transportuoti į sostinę Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir kitus miestus. Karo metu ir vokiečiams traukiantis iš Kauno buvusioje Kraujo transfuzijos stoties bazėje 1944 m. rugsėjo 23 d. LTSR sveikatos apsaugos liaudies komisaro (pasirašytas pavaduotojo V.Micelmacherio) įsakymu Nr. 48 nuo 1944 09 01 Pirmoji kilnojamoji kraujo perpylimo stotis Kaune įtraukiama į LTSR respublikinį biudžetą ir vadinama LTSR respublikine kraujo perpylimo stotimi.

Karui pasibaigus, 1945m. stotis pervadinta Respublikine kraujo perpylimo stotimi, turinčia filialą Vilniuje.

1946 m. balandžio 14 d. LTSR Respublikinė kraujo perpylimo stotis LTSR sveikatos apsaugos ministro prof. S.Banaičio įsakymu Nr.144 perkeliama iš Kauno į Vilniaus klinikinę ligoninę (Radvilų g. 3) Sveikatos apsaugos ministro prof. St.Banaičio įsakymais paskirti pirmieji trys Respublikinės Vilniaus miesto Kraujo perpylimo stoties darbuotojai – stoties vedėjas medicinos tarnybos papulkininkis Gdalij Salamonavič Levin, gydytojas Anatolij Iliodorovič Gamper ir stoties buhalterė Sofija Mažonienė. Pirmasis pinigų išmokėjimo žiniaraštis liudija , kad stoties vedėjui išmokėta – 1533 rb. 07 kap., gydytojui – 907 rb. 67 kap., buhalterei- 471 rb.15 kap.

1946 m. Respublikinei kraujo perpylimo stočiai skiriama 433 000 litų sąmata ir nustatomas 18 etatinių darbuotojų skaičius.

1951 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į Vilniaus m. 1-ąją polikliniką Stalino pr. 27 (dabar Gedimino pr.)

1956 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į naujai pastatytas patalpas Žolyno g. 14 (dabar – 34).

1946 – 1990 m. – Respublikinė kraujo perpylimo stotis 1990-08-16 pavadinimas keičiamas į Respublikinį kraujo centrą „Kraujas” 1997-09-01 Respublikinis kraujo centras “Kraujas” tampa valstybine įmone Respublikinis kraujo centras „Kraujas”.

1997-11-17 pavadinimas keičiamas į viešąją įstaigą Vilniaus kraujo centras Nuo 2003-12-23 Vilniaus kraujo centras reorganizuotas į viešąją įstaigą Nacionalinis kraujo centras.

Nuo 1972 metų kraujo centre pradėti gaminti kraujo preparatai:- Antiseptinė biologinė pasta (1972 m.)

  • 10% albumino tirpalas, fibrinogenas, trombinas (1973 m.)
  • Izogeninė fibrininė plėvelė (1974 m.)
  • 5% albumino tirpalas, normalus imunoglobulinas vartoti į raumenis (1976 m.)
  • Antistafilokokinis imunoglobulinas (1980 m.)
  • Anti –D imunoglobulinas (1985 m.)
  • 20% albumino tirpalas, histaglobulinas (1990 m.)
  • Intraveninis imunoglobulinas (1995 m.)